Fėjų pasakos: Rudeniška R&J šventė

Kiekvienų vestuvių rytą jaudulį aš jaučiu tik dėl vieno dalyko – kad reikiamu laiku atsidurčiau reikiamoje vietoje. Šį rytą to jaudulio visiškai nebuvo (už mano pristatymą pas jaunąją į namus buvo atsakinga mergina, pas kurią buvau apsistojusi), tad aš ramiausiai susiruošiau kuprinę, išgėrėm „latte“ su prancūziškais rageliais ir išsipusčiusios (kiekviena atitinkamai pagal pareigas :) ) patraukėm į jaunųjų namus.

Pats įdomiausias vestuvių momentas man (šitą vietą ko gero supras tik fotografuojantieji :) ) – kai vestuvių rytą pamatai jaunają (te nesupyksta jaunikiai :) ). Tą akimirką arba labai apsidžiaugi, arba tiesiog dirbi savo darbą :) Šį kartą mane aplankė džiugesys. JI atrodė labai gražiai - nuostabia tiulio, puošto nėriniais, suknele, palaidais banguotais plaukais su šermukšnio šakele juose... Džiugesio dar padaugėjo, kai pamačiau, kaip gražiai vestuvėms ruoštasi, kaip viskas rudeniškai gražu ir suderinta – šermukšnio spalvos bateliai, rudeninė puoštė su mažais moliūgėliais, tos pačios spalvos siūlais apmegzti puodeliai prie lovos rytinei kavai ir prie jų gulinti knyga „Liebe“ („Meilė“ – vokiškai)... Dar dabar prabėga šiurpuliukai, prisiminus tą rytą ir kaip man buvo smagu... :)

Ar skiriasi šveicariškos vestuvės nuo lietuviškų? Taip, skiriasi. Nuo tų, kokiose yra tekę dalyvauti man, skiriasi net labai.

Na, tas rytinis jaunųjų, ypač jaunosios, jaudulys prieš ceremoniją lygiai toks pats kaip ir lietuviškose vestuvėse :) O va pati ceremonija – esminis skirtumas nuo mūsiškų. Civilinė metrikacija pas mus yra labai oficiali, dažnai neturinti nieko bendra su šventine nuotaika (vargu ar galima spėti pagalvoti apie šventinę nuotaiką kai ceremonija trunka nuo trijų (Kaune, Rotušėje) iki penkių (Raseinių CM) minučių, jau nekalbant apie darbuotojų oficialumą).

Čia „Zivile trauung“ (neapsigaukim, šie žodžiai neturi nieko bendro su mano vardu, čia vokiškai „civilinė santuoka“ :) ) – nepaprastai šilta ir jauki ceremonija. Aplink apvalų stalą susėdę jaunieji, liudininkai bei rotušės darbuotoja kalbėjosi kaip seni pažįstami, kas norėjo galėjo pasipasakoti ir ta teise pasinaudojęs liudininkas išdėstė apie pažintį su jaunikiu, nuo visų veidų nedingo šypsenos, o momentais – ir masinis juokas (nuotraukos iš ceremonijos tiesiog puikios - kaip žinia, emocijos yra pats nuostabiausias dalykas jose). Net ir parašų dėjimo momentas visiems dalyvavusiems kėlė šypseną kai jaunoji, pasitelkusi savo aktorinius sugebėjimus, vaidino stipriai abejojančią ir nežinančią ką daryti :)

Buvo tikrai smagu.

Toliau dienotvarkėje buvo pasivaikščiojimas su jaunaisias po miestą fotosesijos tikslais, vėliau – piknikas ant ežero kranto su labai daug svečių ir vakarinė dalis su šiek tiek mažiau.

Aprašant vakarinę dalį irgi būtų galima sukurti ilgą istoriją apie tai, kad šveicariškos vestuvės yra absoliučiai kitokios nei lietuviškos, bet šį vakarą man visai nesinori tęsti istorijos apie maistą ir gėrimus... :)

Tad liekam prie minties, kad buvo labai šiltos ir gražios vestuvės ir aš esu be galo laiminga, kad laimė įamžinti jas nusišypsojo būtent man :)

Kviečiu pasižiūrėti ;)